Kelių tiesimo istorija

Kelius pradėta tiesti prieš daugelį tūkstančių metų

Yra duomenų, kad jau apie 2000 m. pr. m. e. Kretos saloje buvo gana tobulos kontrukcijos kelių tinklas su specialiais techniniais ir eismui aptarnauti skirtais įrengimais. Tik žymiai vėliau šį kelių tiesimo lygį vėl pasiekė romėnai, kurie Romos imperijos laikais nutiesė platų kelių tinklą pagal senovės graikų kelių konstrukcijų pavyzdį.

Romėnų kelių likučiai dar ir šiandien stebina žmoniją. Jie rodo aukštą tuometinį kelių tiesimo lygį ir didelį jo mastą. Todėl dažnai romėnai laikomi kelių tiesimo pradininkais.

Apie Lietuvos kelių tinklo ir konstrukcijų vystymąsi nėra išsamesnių istorinių duomenų. Turimieji kelius liečia tik netiesiogiai. Archeologiniai radiniai rodo, kad bronzos amžiuje (1500-500 m. pr. m. e.) lietuviai jau prekiavo su Skandinavijos, Rytų Azijos ir Romos imperijos ("Gintaro kelias") tautomis. Per Lietuvos teritoriją ėjo tranzitiniai sausumos, vandens bei mišrūs keliai, jungę Juodąją ir Baltijos jūras.

Žlugus Romos imperijai (V a.), feodaliniu laikotartpiu (VI-VII a.) keliai ilgą laiką nebuvo tiesiami, o esamais nesirūpinama. Tik XVIII-IX a. vėl atgijo kelių tiesimas, ir nuo to laiko pradėtos kurti naujos šiuolaikinės kelių konstrukcijos.

Viduramžiais (V-XVII a.) keliai Lietuvoje buvo tiesiami prekybos ir karo reikalais. Livonijos kronikose XIV a. pradžioje minimas vieškelis, einantis iš Prūsijos į Livoniją. Išlikę duomenys rodo, kad 1413 m. jau ėjo kelias pro Jurbarką-Veliuoną-Kauną-Kernavę-Vilnių-Minską-Smolenską į Maskvą.

1816 m. Lietuvoje kelius pradėjo tiesti carinė Rusija. Iš jų paminėtini: 1829 m. baigtas tiesti plentas Varšuva-Kaunas, 1838 m.-Marijampolė-Kybartai, 1842 m. Daugpilis-Kaunas ir kiti keliai. Pagrindines kelių konstrukcijas sudarė žvyro, skaldos ir lauko akmens grindiniai. Buvo ir medinių grindinių. Pirmosios dangų konstrukcijos, kurioms buvo panaudotos juodos rišančiosios medžiagos (paviršiaus bitumavimas), o taip pat cementas, atsirado 1926 m., o 1928-1930 m. pasirodė asfaltbetonis, cementbetonis.

XX amžiaus pabaigoje


Dar 1967 m. leidyklos "Mintis" išleistoje autorių kolektyvo (V. Likevičius, S. Lukošiūnas, E. Palšaitis, S. Rokas, A. Tamaševičius, L. Vidugiris), knygoje "Kelių tiesimas", kurią visą laiką cituojame, yra apibrėžiami dangos konstrukcijų pasirinkimo principai. Paruošiant dangos konstrukcijos variantus reikia siekti, kad būtų kiek galima daugiau panaudotos vietinės medžiagos bei gruntai. Konstruojant dangas, reikia pagerinti ir padaryti pastovesnę jų sankasos grunto fizinę būklę. Tai padaryti dažniausiai būna ekonomiškai racionaliau, negu storinti dangos sluoksnius.

Nuo knygos išleidimo praėjo daugiau, nei 40 metų, technologijos stipriai pažengė pirmyn. Pažiūrėkite, kaip greitai ir pigiai galima tiesti kelius, įrengti pagrindus trinkelėms, nutiesti dviračių takus, panaudojus šių dienų gaminį - grunto stabilizavimo preparatą UPD.